Ką matysite per teleskopą
- 60-70 mm (2.4”-2.75”) skersmens Refraktorių arba Reflektorių.
- 80-90 mm (3.1”-3.5”) skersmens Reflektorių arba Refraktorių.
- 102-114 mm (~4”) skersmens Refraktorių, Reflektorių arba Katadioptrinio tipo teleskopą.
- 128-152 mm (5,03” - 6”) skersmens Refraktorių.
- 152 mm (6”) skersmens Reflektorių arba Katadioptriką.
- 178-203 mm (7” - 8”) skersmens Refraktorių.
- 203- 250 mm (8”-10“) skersmens Reflektorių arba Katadioptriką.
- 280mm (11”) ir didesnio skersmens Reflektorių ar Katadioptriką.
60-70 mm (2.4”-2.75”) skersmens Refraktorių arba Reflektorių.
Didinimas: 25x-125x
Saulės sistemos objektus:
- Saulės dėmes (stebėti galima TIK NAUDOJANT specializuotą SAULĖS FILTRĄ).
- Veneros fazes (palankiu metų laiku).
- Mėnulio kraterius.
- Marsą, kaip mažą rausvą rutuliuką.
- Didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį su dviem pusiaujo juostom (geromis sąlygomis). Keturi didžiausi Jupiterio palydovai bus matomi, kaip mažyčiai taškeliai.
- Saturno planetą su savo žiedų sistema.
- Urano ir Neptūno planetos bus matomos tik kaip mažyčiai žalsvai melsvi taškeliai.
Pavienes bei dvinares žvaigždes:
- Pavienes, iki 10 ryškio (mag), žvaigždes.
- Spalvotas ar vienos spalvos dvinares ar daugianares žvaigždžių sistemas, tarp kurių atstumas ne mažesnis, kaip 4 kampinės sekundės.
Giliojo dangaus objektus:
- Didžiausius bei šviesiausius kamuolinius bei padrikuosius žvaigždžių spiečius.
- Kelis, pačius šviesiausius ūkus bei galaktikas.
- Nemažai Messier katalogo objektų.
Dėl mažo teleskopo skersmens giliojo dangaus objektai bus gerokai išplaukę, be detalesnės struktūros.
80-90 mm (3.1”-3.5”) skersmens Reflektorių arba Refraktorių.
Didinimas: 33x-150x
Saulės sistemos objektus:
- Saulės dėmes, kuriose įžvelgsite daugiau detalių (stebėti galima TIK NAUDOJANT specializuotą SAULĖS FILTRĄ).
- Merkurijaus bei Veneros fazes (palankiu metų laiku).
- Gerokai detalesnį Mėnulio paviršiaus peizažą su krateriais bei „jūromis“.
- Marsą su ašigalių kepurėmis bei pavienėmis paviršiaus detalėmis (stebint planetą per opoziciją).
- Didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį su dviem pusiaujo juostom. Keturi didžiausi šio milžino palydovai bus matomi, kaip mažyčiai taškeliai. Esant palankioms oro sąlygoms, galima stebėti palydovų šešėlius (jų tranzito metu) ant Jupiterio planetos paviršiaus.
- Saturno planetą su žiedų sistema. Palankiu oru bus matomas ir didžiausias Saturnopalydovas – Titanas.
- Urano ir Neptūno planetos bus matomos tik kaip mažyčiai žalsvai melsvi taškeliai.
Pavienes bei dvinares žvaigždes:
- Pavienes, iki 11 ryškio(mag), žvaigždes.
- Spalvotas ar vienos spalvos dvinares ar daugianares žvaigždžių sistemas, tarp kurių atstumas apie 3 kampinės sekundės.
Giliojo dangaus objektus:
- Nemažai padrikųjų bei kamuolinių žvaigždžių spiečių.
- Šviesius difuzinius ir planetiškuosius ūkus, artimiausias galaktikas.
- Daugybę Messier katalogo objektų, matomų su detalesne struktūra.
- Kai kurie NGC katalogui priklausantys objektai taip gali būti stebimi net 80mm Reflektoriumi ar Refraktoriumi.
102-114 mm (~4”) skersmens Refraktorių, Reflektorių arba Katadioptrinio tipo teleskopą.
Didinimas: 40x-180x
Saulės sistemos objektus:
- Saulės dėmių stebėjimams tokio skersmens teleskopas būtų rekomenduotinas. Naudojant specializuotą Saulės filtrą, pastarosios paviršiuje galėtume stebėti dėmes, bei granulėmis nusėtą žvaigždės paviršių (stebėti galima TIK NAUDOJANT specializuotą SAULĖS FILTRĄ).
- Merkurijaus ir Veneros fazes (palankiu metų laiku).
- Gerokai detalesnį Mėnulio paviršiaus peizažą su krateriais bei „jūromis“.
- Marsą su ašigalių kepurėmis bei pavienėmis paviršiaus detalėmis (stebint planetą per opoziciją).
- Didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį su dviem pusiaujo juostom. Keturi didžiausi šio milžino palydovai bus matomi, kaip mažyčiai taškeliai. Esant palankioms oro sąlygoms, galima stebėti palydovų šešėlius (jų tranzito metu) ant Jupiterio planetos paviršiaus.
- Saturno planetą su žiedų sistema bei Kasini plyšiu. Palankiu oru bus matomas ir didžiausias Saturno palydovas – Titanas.
- Urano ir Neptūno planetos bus matomos tik kaip mažyčiai žalsvai melsvi taškeliai.
- Kai kurias šviesiausias kometas bei asteroidus.
Pavienes bei dvinares žvaigždes:
- Pavienes, iki 11,5 ryškio(mag), žvaigždes.
- Spalvotas ar vienos spalvos dvinares ar daugianares žvaigždžių sistemas, tarp kurių atstumas apie 2 kampinės sekundės.
Giliojo dangaus objektus:
- Daugybę padrikųjų bei kamuolinių žvaigždžių spiečių.
- Šviesių difuzinių ir planetiškųjų ūkų bei galaktikų.
- Daugybę Messier katalogo objektų, matomų su detalesne struktūra.
- Nemažai NGC katalogo objektų, naudojant mažiausią didinimą.
128-152 mm (5,03” - 6”) skersmens Refraktorių.
152 mm (6”) skersmens Reflektorių arba Katadioptriką.
Didinimas: 40x-300x
Saulės sistemos objektus:
- Naudojant specializuotą Saulės filtrą, pastarosios paviršiuje galima stebėti dėmes, bei granulėmis nusėtą žvaigždės paviršių. Didelio skersmens teleskopą rekomenduojama diafragmuoti, uždengiant teleskopo pagrindinį objektyvą (lęšį, jei Refraktorius, arba veidrodį, jei Reflektorius) paliekant 102mm ar 130mm skersmens angą, kadangi tokio skersmens objektyvas yra pats tinkamiausias Saulės dėmių stebėjimams. (stebėti galima TIK NAUDOJANT specializuotą SAULĖS FILTRĄ)
- Merkurijaus ir Veneros fazes. Esant ypač palankiam orui, naudojant mėlyną planetinį filtrą, galima įžvelgti tamsesnes debesų sritis Veneros paviršiuje.
- Mėnulio paviršiaus peizažą, su 1,5-2 km skersmens krateriais (esant labai stabiliam orui, naudojant didelį didinimą).
- Marso ašigalių kepures bei kai kurias paviršiaus detales planetai esant opozicijoje.
- Didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį su dviem pusiaujo juostom. Keturi didžiausi šio milžino palydovai bus matomi, kaip mažyčiai taškeliai. Esant palankioms oro sąlygoms, galima stebėti Didžiąją Raudonąją Dėmę (jos tranzito metu) bei palydovų šešėlius ant planetos paviršiaus.
- Saturną, jo žiedų sistemą su Kasini plyšiu. Esant palankiom oro sąlygom bus matomas ne tik didžiausias žieduotosios planetos kaimynas Titanas, bet ir kiti, kiek mažesni planetos palydovai.
- Uranas bei Neptūnas bus matomi, kaip mažyčiai žalsvai melsvi rutuliukai.
- Šio skersmens teleskopu jau galima daug rimčiau užsiiminėti ir kometų ar asteroidų paieška bei stebėjimais.
Pavienes bei dvinares žvaigždes:
- Pavienes, iki 12,5 ryškio(mag), žvaigždes.
- Spalvotas ar vienos spalvos dvinares ar daugianares žvaigždžių sistemas, tarp kurių atstumas apie 1,5 kampinės sekundės.
Giliojo dangaus objektus:
- Daugybę padrikųjų bei kamuolinių žvaigždžių spiečių.
- Šviesių difuzinių ir planetiškųjų ūkų.
- Visus Messier katalogo objektus, įskaitant ir galaktikas su matoma detalesne jų struktūra.
- Daugybę NGC katalogui priklausančių objektų galima stebėti naudojant mažiausią arba vidutinį didinimą.
178-203 mm (7” - 8”) skersmens Refraktorių.
203- 250 mm (8”-10“) skersmens Reflektorių arba Katadioptriką.
Didinimas: 45x-450x
Saulės sistemos objektus:
- Naudojant specializuotą Saulės filtrą, pastarosios paviršiuje galima stebėti dėmes ir jų grupes, bei granulėmis nusėtą žvaigždės paviršių. Didelio skersmens teleskopą rekomenduojama diafragmuoti, uždengiant teleskopo pagrindinį objektyvą (lęšį, jei Refraktorius, arba veidrodį, jei Reflektorius) paliekant 102mm ar 130mm skersmens angą, kadangi tokio skersmens objektyvas yra pats tinkamiausias Saulės dėmių stebėjimams. (stebėti galima TIK NAUDOJANT specializuotą SAULĖS FILTRĄ)
- Merkurijaus ir Veneros fazes. Esant ypač palankiam orui, naudojant mėlyną planetinį filtrą, galima įžvelgti tamsesnes debesų sritis Veneros paviršiuje.
- Mėnulio paviršiaus peizažą, su 1-1,5 km skersmens krateriais (esant stabiliam orui, naudojant didelį didinimą).
- Marso ašigalių kepurės, didžiojo Sirto lyguma bei keletas kitų matomų paviršiaus detalių turėtų sužavėti kiekvieną stebėtoją (palankiausios šios mažos planetos stebėjimo sąlygos – opozicijos metu).
- Didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį su dviem pusiaujo juostom. Keturi didžiausi šio milžino palydovai bus matomi, kaip mažyčiai rutuliukai. Esant palankioms oro sąlygoms, galima stebėti palydovų šešėlius ant planetos paviršiaus, bei Didžiąją Raudonąją Dėmę (jos tranzito metu). Puikus planetos vaizdo kontrastas prie didelių didinimų.
- Saturną, jo žiedų sistemą su Kasini plyšiu, bei vieną ar dvi tamsesnes pusiaujo juostas. Matomas ne tik didžiausias žieduotosios planetos kaimynas Titanas, bet ir kiti, kiek mažesni planetos palydovai.
- Urano bei Neptūno planetos matomos kaip žalsvai melsvi rutuliukai, o ypač geromis oro sąlygomis, šio skersmens teleskopais galite pamatyti ir didžiausius šių dujinių planetų palydovus.
- Turintiems kompiuterizuotą arba sekimo varikliais papildytą montuotę, tokio skersmens teleskopo dėka galite pradėti rimtą kometų bei asteroidų ne tik stebėjimo, bet ir paieškos programą.
Maksimalus rekomenduojamas didinimas, didelio skersmens teleskopams, paprastai ribojamas oro sąlygų.
Pavienes bei dvinares žvaigždes:
- Pavienes, iki 13,5 ryškio(mag), žvaigždes.
- Spalvotas ar vienos spalvos dvinares ar daugianares žvaigždžių sistemas, tarp kurių atstumas apie 0,6 kampinės sekundės. Dvinarių žvaigždžių stebėjimus riboja oro sąlygos, retai leidžiančios išskirti mažiau nei 1 kampine sekunde viena nuo kitos esančias komponentes.
Giliojo dangaus objektus:
- Daugybę padrikųjų bei kamuolinių žvaigždžių spiečių, kurių atskiras žvaigždes galima įžiūrėti iki pat branduolio centro.
- Daugybė difuzinių ir planetiškųjų ūkų bus matomi su detalesne struktūra.
- Visus Messier katalogo objektus, įskaitant ir galaktikas matomas su spiraline struktūra.
- Didelę daugumą NGC katalogui priklausančių objektų galima stebėti naudojant mažiausią, vidutinį ar net didelį didinimą.
- Maksimalus rekomenduojamas didinimas, tokio skersmens teleskopams, paprastai ribojamas oro sąlygų.
280mm (11”) ir didesnio skersmens Reflektorių ar Katadioptriką.
Didinimas: 50x-660x
Saulės sistemos objektus:
- Naudojant specializuotą Saulės filtrą, pastarosios paviršiuje galima stebėti dėmes, jų grupes, bei granulėmis nusėtą žvaigždės paviršių. Didelio skersmens teleskopą rekomenduojama diafragmuoti, uždengiant teleskopo pagrindinį objektyvą (veidrodį, jei Reflektorius, arba korekcinę plokštelę, jei Katadioptrikas) paliekant 102mm ar 130mm skersmens angą, kadangi tokio skersmens objektyvas yra pats tinkamiausias Saulės dėmių stebėjimams. (stebėti galima TIK NAUDOJANT specializuotą SAULĖS FILTRĄ)
- Merkurijaus ir Veneros fazes. Naudojant mėlyną planetinį filtrą, galima įžvelgti tamsesnes debesų sritis Veneros paviršiuje.
- Mėnulio paviršiaus stebėjimams patariama naudotis Mėnulio filtru, dar labiau padidinančiu kontrastą bei ryškumą. Tokio didelio skersmens prietaisu stebėti Mėnulį – vienas malonumas. Naudojant didelį didinimą matomi net iki 1 km dydžio krateriai bei kiti paviršiaus dariniai.
- Matomos Marso ašigalių kepurės, didžiojo Sirto lyguma bei kiti paviršiaus dariniai. Detalių gausa, bei palankiomis sąlygomis kaip mažyčiai taškeliai matomi abu, vos keliolikos kilometrų skersmens Marso palydovai - Fobas ir Deimas, turėtų sužavėti kiekvieną stebėtoją (palankiausios šios mažos planetos stebėjimo sąlygos – opozicijos metu).
- Didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį su dviem pusiaujo juostom. Keturi didžiausi šio milžino palydovai bus matomi, kaip mažyčiai rutuliukai. Esant palankioms sąlygoms, galima stebėti palydovų šešėlius ant planetos paviršiaus, bei Didžiąją Raudonąją Dėmę (jos tranzito metu). Puikus planetos vaizdo kontrastas prie labai didelių didinimų.
- Šiai teleskopų kategorijai priklausančiu prietaisu matysite Saturną su kompleksine žiedų sistema, bei A, B ir C tarpusavyje išsiskiriančiais matomais žiedais dėl skirtingo jų paviršiaus šviesumo. Dvi pusiaujo juostos bei, palankioms oro sąlygoms esant, galėsite matyti planetos šešėlį, krintantį ant žiedų, bei 6 didžiausius žieduotosios planetospalydovus. Didžiosios Raudonosios Dėmės bei palydovų šešėlių stebėjimais galėsite džiaugtis jų tranzito metu.
- Urano bei Neptūno planetos matomos kaip žalsvai melsvi rutuliukai, o geromis oro sąlygomis, šio skersmens teleskopais galite pamatyti ir didžiausius šių dujinių planetų palydovus.
- Buvusią Plutono planetą net tamsiausią naktį įžvelgti tikrai nelengva dėl labai mažo šios planetos regimojo skersmens. Ji niekuo neišsiskirs iš aplinkinio žvaigždžių foto, todėl tiksliai nustatyti jos padėtį galima į pagalbą pasitelkus kompiuterinio žvaigždėlapio programą.
- Turintiems kompiuterizuotą arba sekimo varikliais papildytą montuotę, tokio skersmens teleskopo dėka galite atlikti rimtą kometų bei asteroidų ne tik stebėjimo, bet irpaieškos programą.
Maksimalus rekomenduojamas didinimas, didelio skersmens teleskopams, paprastai ribojamas oro sąlygų.
Pavienes bei dvinares žvaigždes:
- Pavienes, iki 14,7 ryškio(mag) ir blyškesnes žvaigždes.
- Spalvotas ar vienos spalvos dvinares ar daugianares žvaigždžių sistemas, tarp kurių atstumas apie 0,42 kampinės sekundės. Dvinarių žvaigždžių stebėjimus riboja oro sąlygos, retai leidžiančios išskirti mažiau nei 1 kampine sekunde viena nuo kitos esančias komponentes.
Giliojo dangaus objektus:
Giliojo dangaus objektams tokio skersmens teleskopas yra ypač tinkamas.
- Juo galėsite stebėti visus kamuolinius žvaigždžių spiečius, su atskiromis žvaigždėmis matomomis iki pat centro.
- Visi Messier bei didelė dauguma NGC katalogo objektų matomi su detalesne struktūra.Difuziniai bei planetiškieji ūkai taip pat ir tolimosios galaktikos yra matomi gerokai šviesesni, nei juos stebint mažesnio skersmens teleskopais.
Dauguma, 280mm skersmens ir didesnių teleskopų grupei priklausančių prietaisų komplektuojami su kompiuteriniu valdymu bei sekimo varikliais.



