Naujienos

Vardas:
El. paštas:
Saugumo kodas: captcha
  • 2017.08.10. Perseidų meteorų lietus 2017
  •  

    Rugpjūtis visiems dangaus stebėtojams asocijuojasi su meteorų lietumi. 

    Meteoras, skriedamas šalia Žemės, sąveikaujantis su atmosfera (jis lekia 11–60 km/s), įkaista, apsilydo ir sudega, palikdamas ryškų pedsaką. Meteorų lietūs vasarą Žemės dangų puošia nuo liepos vidurio iki trečiosios rugpjūčio savaitės. Žinoma, pačius gražiausius vaizdus pamato tik kantriausieji – daugiausiai meteorų matosi tamsiausiu laiku, t.y. po vidurnakčio.

    Meteorai krenta nelygiai pasiskirstę dangaus skliaute, srautai pavadinami pagal žvaigždynus, iš kurių skrenda daugiausia meteorų.

    Norint stebėti meteorų lietų, nereikia ir ypatingos įrangos. Dažniausiai viskas labai gerai matosi ir plika akimi. Kartais dar galima pasitelkti nedidelio didinimo žiūronus.

    Tiesa, labai svarbu oro sąlygos ir apšvieta – kuo giedresnis dangus, kuo mažiau šviesos – tuo ryškiau ir aiškiau matosi.

    Šių metų Perseidų lietus Žemės gyventojams bus ypatingas. Per pačias aktyviausias naktis (rugpjūčio 11–13) meteorų lietus turėtų būti ypač gerai matomas. Nuo 2009 metų tai bus pats aktyviausias perseidų lietus.

    Vaizdo rezultatas pagal užklausą „meteorų lietus“

    Meteorų lietus

    cfb61808.jpg

    Bolidas

    Perseidų meteorų srautas yra pakankamai aktyvus. Jis susijęs su milžiniška Swifto Tutlio kometa. Kai Žemė savo orbitoje apie Saulę kerta šios kometos paskleistą dujų, dulkių, ledo dalelių ir nuolaužų šleifą tuo metu įvairaus dydžio kosminės dalelės patenka į Žemės atmosferą taip sukeldamos meteoro reiškinį. Ši kometa yra periodinė. Ji priartėja Saulės link kas 133 metus. Kometos branduolio skersmuo siekia 8 km.
    Persėjo srautui priskiriami meteorai atlekia tarsi iš vieno dangaus taško vadinamo radiantu. Jis randasi Persėjo žvaigždyne. Ties ten driekiasi Swifto-Tutlio kometos kelias. Tai dangaus sferos taškas, į kurį žiūrint stebėtojui atrodo, kad būtent toje vietoje randasi meteorų lietaus šaltinis. Stebėtojas regi ta pačia kryptimi lekiančius meteorus, kurių trajektorijos susikerta tame pačiame taške kometos trajektorijos kryptimi. Meteorai įsižiebiantys kitoje dangaus dalyje nepriskiriami perseidams ir yra vadinami pavieniais meteorais.
    Kadangi kometos paskleistame dalelių šleife gali būti ir pakankamai stambių nuolaužų neatmetama tikimybė, kad Perseidų meteorų lietaus metu į Žemės atmosferą įskries ir stambesnių kosminių dalelių. Tuomet situacija taps kiek kitokia. Kaip minėjau, aguonos ar smėlio grūdelio dydžio meteorai yra visiškai nepavojingi ir jie užgęsta taip ir nepasiekę Žemės paviršiaus. Didesnės ir stambesnės kosminės dalelės priklausomai nuo masės yra pavojingesnės ir gali pasiekti Žemės paviršių. Meteorų lietaus metu gali pasitaikyti ir meteoritų, kurie pasiekę Žemės paviršių gali padaryti ir nemažai žalos.
    Labai įspūdingas reginys yra degančio bolido kritimas. Bolidas yra didelės masės stambus meteoras. Jis sužimba 90-120 kilometrų aukštyje virš Žemės ir užgęsta 40-20 kilometrų aukštyje. Stebėtojai bolido kritimo metu danguje regi ugnies kamuolį paliekantį po savęs ilgą dūminę uodegą. Deja bolidais verta ne tik grožėtis, jie taip pat gali kelti grėsmę. Kai kurie didelės masės bolidai sudega nepilnai ir jų skeveldros pasiekia Žemės paviršių.


    Perseidų meteorų lietus arba Pietinių delta akvaridų meteorų srautas: liepos 12–rugpjūčio 24 d.
    Alfa kaprikornidų srautas: Liepos 3–rugpjūčio 15 d.
    Pietinių lota akvaridų srautas: liepos 25–rugpjūčio 15 d.
    Šiaurinių delta akvaridų srautas: liepos 25–rugpjūčio 15 d.
    Kapa-cygnidų srautas: rugpjūčio 3–rugpjūčio 25 d.
    Šiauriniai lota akvaridai: rugpjūčio 11–rugpjūčio 31 d.




  • 2017.04.18. Skrydis Paukščių Taku.

  • Tiesiog tai verta pamatyti, kiek žvaigždių sudaro tik vieną Galaktiką :

     

  • 2017.04.06. 15-oji Lietuvos Astronomijos Olimpiada
  • 15-oji Lietuvos mokinių astronomijos olimpiada vyks 2017 m. balandžio 27–28 d.


    Plačiau apie renginį informaciją rasite čia: http://www.lmnsc.lt




    Tryliktosios Lietuvos mokinių astronomijos olimpiados baigiamasis etapas



    UAB IDD yra ilgametis Lietuvos astronomijos olimpiadų rėmėjas.




  • 2017.02.23. NASA rado net septynias Žemės dydžio planetas Vandenio žvaigždyne
  • NASA spaudos konferencijoje buvo paskelbta, jog „Spitzer“ teleskopu nustatyta, kad aplink žvaigždę, esančią už 40 šviesmečių nuo mūsų, sukasi net septynios Žemės dydžio planetos – trys iš jų yra gyvybei tinkamoje zonoje.




    'Šis atradimas gali būti svarbus žingsnis į priekį ieškant nežemiškos gyvybei tinkamos aplinkos, vietos, kuri būtų tinkama gyvybei. Viena iš pagrindinių mokslo užduočių – atsakyti į klausimą 'Ar mes vieni?', o tokio planetų kiekio vienoje vietoje, gyvenamoje zonoje, atradimas – labai svarbus žingsnis siekiant šio tikslo', – sakė NASA Mokslinių misijų direktorato administratoriaus pavaduotojas Thomasas Zurbuchenas.


    TRAPPIST

    Žvaigždė yra santykinai netoli, 40 šviesmečių atstumu, Vandenio žvaigždyne. Pirmą kartą ją pastebėjo antžeminis teleskopas TRAPPIST (Transiting Planets and Planetesimals Small Telescope), esantis Čilėje – apie tai su juo dirbantys mokslininkai pranešė 2016 metų gegužės mėnesį. Juos labiausiai suintrigavo tai, kad prie šios žvaigždės jie pastebėjo iškart dvi egzoplanetas. Ta pačia kryptimi savo skvarbesnę akį nukreipęs orbitinis teleskopas „Spitzer“ be dviejų TRAPPIST teleskopu pastebėtų planetų rado dar penkias.

    Egzoplanetos šiuo metu yra didžiausia mokslininkų viltis ieškant nežemiškos gyvybės formų Visatoje. Skelbta, kad ne vienoje jų jau rasta įvairių gyvybės formų pėdsakų, kai kurios planetos jų turi panašumų su Žeme. Įdomu tai, kad pastaruoju metu buvo rasta daug planetų arba panašių į Žemę, arba turinčių gyvybės formų pėdsakų. Skelbiant NASA pranešimą dalyvavo tokie mokslininkai kaip NASA Mokslo misijos direktorato asocijuotas administratorius Thomas Zurbuchenas, Belgijos Lježo universiteto astronomas Michaelis Gillonas, NASA Spitzerio mokslo centro vadovas Seanas Carey, Kosminio teleskopo mokslo instituto Baltimore astronomė Nikole Lewis ir Masačiusetso technologijos instituto planetų mokslo ir fizikos profesorė Sara Seager.


    Paruošta pagal Nasa , Delfi ir 15min medžiagą.
     

  • 2017.02.12. Naujiena ! Celestron Astro Fi GoTo WiFi !
  • Naujieji Celestron kompanijos teleskopai Astro Fi GoTo WiFi !

    Valdykite teleskopą išmaniuoju telefonu ar planšete!

    Atraskite Visatą ir valdykite Astro Fi teleskopą per WiFi su nemokama Celestron SkyPortal programa iOS ar Android operacinėms sistemoms!



    Celestron Maksutov telescope MC 102/1325 AZ GoTo Astro Fi 102  Vaizdo rezultatas pagal užklausą „skyportal“


    Plačiau apie teleskopus:

    Krepšelis

    Reklama

    Orų prognozė

    Saulė ir Mėnulis

    Visos teisės saugomos. Skaitliukas veikia nuo 2009 m. kovo 10 d.

    Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas

    UAB "IDD". Adresas: Konstitucijos pr. 12A-101 (Planetariumas), Vilnius, Lietuva. Tel. +370 5 233 9896. Susisiekite su mumis (info @ teleskopai.lt)